Laiškas emigravusiems ir Valstiečiams.

Mielieji emigrantai. Jūs išvažiavote. Milijonas. Ar suvokiate tai? Lietuvos nuostoliai didžiąjame kare ir po jo siekė tokį skaičių. Ir atsikūrė tik apie 1963-uosius. Ir tai daugiausia kaimuose esantys lietuviai, kai miestuose jau daugėjo kitakalbių. Lietuva atsistatė. Išliko.
2004 m. atsidarė ES sienos. Ir vėl Lietuva neteko milijono. Kaip kare. Milijono, kuris “žuvęs” Lietuvai dėl asmeninės naudos siekio. Milijono, kuris įauginėja kitose šalyse. Nebe mūsų. Milijono, kurių vaikai žino savo šaknis, bet jiems įdomiau jau jų gyvenimas, draugai, mokyklos, pirmosios meilės… Taip jie suvokia save esant lietuviu. O kiek tai truks?

Valdas Vižinis. Facebook nuotr.

Nekalbant, neskaitant lietuviškai, nedalyvaujant kultūriniame, visuomeniniame, politiniame gyvenime. Bet jiems geriau jau ten. Ir kitaip nebebus.
O jūs patys, nutolę. Tėvynės ilgesio kamuojami? Kiek jūsų sugebės ištrūkti iš naudos rato ir grįžti? Visam.
Ir tai dar ne viskas. Milijonas lietuvių paliko kitus lietuvius… Kurti Lietuvą: kautis dėl atlyginimų, gyventi nepasiduodant korporacijoms, muštis su valdžiomis, burtis į bendruomenes, drausti kiaulių fermas, dabar kertami miškai… Saugoti savo kalbą, raštą, nepriklausomybę.
Jūs gi palikot mus vienus. Paskaitinėti jūsų sėkmės istorijų blizgiuose žurnaluose. Ir štai dabar jūs išdidžiai reikalaujate savo prigimtinės teisės.

O KODĖL JŪS ATSISAKĖTE VYKDYTI SAVO PRIGIMTINĘ PAREIGĄ?

Kodėl mes turime toliau, jau dėl jūsų gilinti Lietuvos globalizaciją? Kodėl dėl jūsų turime keleriopai didinti riziką mums, pasilikusiems išlikti tauta su savo kalba, raštu, tradicijomis?

Dėl jūsų Tėvynės ilgesio? Dėl širdies graužaties? Dėl jūsų laukiančių tėvų?

Todėl, mielieji, jūs turite leisti mums turėti sienas, kurias gintume. Nelikus mūsų, iškart dingsite ir jūs.

Valstietiškoji laiško dalis mano draugams valstiečiams.

Dviguba pilietybė – greitasis politinis kreditas. Kaip miškai. Kurį turės atiduoti čia gyvenantys lietuviai. Dėl jūsų momentinės politinės naudos. Jūs aiškiai suprantate, jog tai nėra žmonių grąžinimas, sukūrus jiems orias gyvenimo sąlygas. Tai apgavystė, naudojimasis milijonu išvažiavusiųjų tėvais, kurie bet ką padarys, jog vaikai grįžtų… Tai dar vienas smūgis, kurį smogia savi. SAVIEMS.

Atskirai parašysiu… Mūsų giminėje atsilaikyta. Išvyko išsiskyrusių ne mūsų giminės žmonių atstovai, kartu su keliais mūsų vaikais. Man pačiam tenka savo pavyzdžiu įrodinėti (nors natūraliai to daryti nereikėtų, jei ne EUROKOMUNIZMAS), jog mano vaikų Lietuva yra čia. Ir jie yra čia.

ATSAKYTI

Įveskite savo komentarą!
Įveskite savo vardą