Tyrimas, vertinantis COVID-19 atsaką visame pasaulyje, parodė, kad privalomi draudimų ir apribojimų įsakymai pandemijos pradžioje gali neduoti žymiai didesnės naudos sulėtinant ligos plitimą, nei kitos savanoriškos priemonės, tokios kaip socialinis atsiribojimas ar kelionių mažinimas.

Recenzuotas tyrimas buvo paskelbtas Sausio 5-ą dieną Europos klinikinių tyrimų žurnale ir analizavo koronaviruso atvejų augimą 10-yje šalių 2020 m. pradžioje.

Tyrime buvo palyginti atvejai Anglijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Irane, Italijoje, Nyderlanduose, Ispanijoje ir JAV – visose šalyse, kurios įgyvendino privalomus draudimų, apribojimų įsakymus ir verslų uždarymą – su Pietų Korėja ir Švedija, kurios įvedė ne tokius griežtus, savanoriškus veiksmus. Jo tikslas buvo išanalizuoti mažiau ribojančių ar labiau ribojančių priemonių poveikį individualaus elgesio pokyčiams ir viruso perdavimo stabdymui.

Tyrėjai naudojo matematinį modelį, kad palygintų šalis, kurios priėmė ir nepriėmė griežtesnių užsidarymo, draudimų, bei apribojimų įsakymų, ir nustatė, kad „nėra jokio aiškaus, ženklaus naudingo [griežtesnių priemonių] poveikio bet kurios šalies [susirgimų] atvejų augimui“.

Reklama

„Mes nekvestionuojame visų visuomenės sveikatos intervencijų ar koordinuotos komunikacijos apie epidemiją vaidmens, tačiau mums nepavyksta rasti papildomos naudos iš įsakymų likti namuose ir verslų uždarymo“, – sakoma tyrime.

Karo policija
Internete plinta pasipiktinusių žmonių nuotraukos ir vaizdo įrašai, kuriuose matoma, kaip į COVID-19 apribojimų ir draudimų vykdymą yra pasitelkiama ne tik Policija, bet ir Karo policija (Facebook nuotr.)

Tačiau mokslininkai taip pat pripažino, kad tyrimas turėjo trūkumų, ir pažymėjo, kad „tarpvalstybiniai palyginimai yra sudėtingi“, nes tautose gali būti skirtingos taisyklės, kultūra ir santykiai tarp vyriausybių ir piliečių.

Tyrimą atliko mokslininkai, susiję su Stanfordo universitetu. Jo bendraautorius buvo medicinos ir ekonomikos profesorius Jay Bhattacharya, kuris nuo Kovo mėnesio buvo ryškus koronaviruso draudimų, bei apribojimų priešininkas.

Bhattacharya taip pat buvo tarp mokslininkų grupės, parašiusios Didžiąją Barringtono Deklaraciją – prieštaringai vertinamą pareiškimą, skatinusį vyriausybes panaikinti uždarymo apribojimus, kad būtų pasiektas bandos imunitetas tarp jaunų ir sveikų žmonių, sutelkiant dėmesį pagyvenusių žmonių apsaugojimui.

Spaudoje randama ir kitų tyrimų, kurių autoriai, priešingai šiam tyrimui, teigia, kad uždarymo, draudimų, bei apribojimų nurodymai išgelbėjo milijonus gyvybių. Kurie mokslininkai yra arčiau tiesos, galima aiškiai pamatyti pažvelgus ir paanalizavus tyrime palygintų šalių statistiką.

Reklama

RAŠYTI ATSAKYMĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia